Varozė – invazinė bičių liga, kurią sukelia erkė (lot.Varroa destructor – parazitinių erkių šeimos, varroa genties rūšis), parazituojanti ant bičių, motinų taip pat ir ant traninių, rečiau ant bičių darbininkių perų. Kasmet bitininkystė patiria didžiulius nuostolius dėl šios ligos, kadangi kova su varozės erkėmis yra sudėtinga, nes šie kenkėjai yra labai prisitaikę prie bičių vystymosi ciklo.
Savo aštuoniomis kojomis erkės prikimba prie suaugusių bičių ar jų lervų ir siurbia hemolimfą. Tokia šeima nusilpsta ir negydoma paprastai visada žūva (dažniausiai žiemą arba ankstyvą pavasarį). Erkės prisitaikė taip gyventi, kad dauguma jų būna susitelkusios uždengtuose peruose. Šie kenkėjai gali būti prisitvirtinę ne tik ant bitės nugaros, bet ir nepastebimoje vietoje – tarp apatinių bitės pilvelio narelių.
Ligą platina sergančios bičių šeimos ir jų spiečiai. Šeimos viduje sukėlėją platina ir kitas šeimas užkrečia bitės darbininkės, taip pat bičių motinos, ant kurių kūno yra erkių patelių. Ypač pavojingas varozės plitimo židinys yra atviri traniniai perai.
Varozei gydyti naudojami tokie preparatai kaip akaricidinės juostelės, amitrazė, skruzdžių, oksalo rūgštys. Trumpai apie šias priemones:
Akaricidinės juostelės (gabonas, apistanas ). Paprastos naudoti, bet pastaruoju metu mažai veiksmingos, nes erkės tapo atsparios, todėl efektyvumas labai sumažėjo.
Amitrazė ( vadinamas mitaku ). Vienas pigiausių gydymo būdų. Lizde neturi būti perų, oro temperatūra ne žemesnė kaip 8-10 laipsnių ir bitės nesusimetusios į kamuolį. Naudojant kasmet tik šią gydymo priemonę, jau ketvirtais metais gali atsirasti amitrazei atsparių erkių.
Skruzdžių rūgštis Vienintelė priemonė, kurią galima naudoti medunešio metu ir kuri gali naikinti erkes dengtuose peruose. Naudojama esant 15–25 laipsnių oro temperatūrai. Trūkumas – gali žūti ir kai kurios bitės, ypač pažeistos varozės erkių.
Apie oksalo rūgštį ir naudojimą norėčiau aprašyti plačiau, nes iš savo patirties įsitikinau, jog tai viena efektyviausių priemonių kovojant su varoze ir nesukelianti erkių atsparumo.
Oksalo rūgštis dar vadinama etano dirūgštimi. Tai palyginti stipri organinė rūgštis, 10 000 kartų stipresnė už acto rūgštį. Oksalo rūgštis ir jos druskos – oksalatai – yra labai paplitę junginiai, randami daugelyje augalų. Natūraliai šios rūgšties randama ir meduje.
Varozės kontrolei oksalo rūgštis naudojama labai silpnos koncentracijos (3,2-3,5 %). Tokios koncentracijos rūgštis yra mažai korozinė, tačiau reikia būti atsargiam ir vengti rūgšties kontakto su oda, nes ji lengvai absorbuojasi per odą, todėl svarbu dėvėti gumines pirštines.
Oksalo rūgštis neveikia dengtų perų, todėl turėtų būti naudojama laikotarpiu kai nėra ar yra labai mažai perų. Rekomenduojama oksalo rūgštimi gydyti vėlyvą spalį-lapkritį arba anksti pavasarį. Profilaktiškai taip pat galima naudoti ir vasarą pagavus spiečių arba jaunas šeimas.
Oksalo rūgštis naudojama tokiomis proporcijomis:
1 litras distiliuoto arba virinto vandens : 1 kg cukraus : 75 g oksalo rūgšties (etano dirūgšties).
Tokio kiekio užtenka 55 šeimoms po 10 lizdinių rėmų. Reikia vengti šio mišinio naudojimo labai mažais kiekiais, pvz.kelioms šeimoms, nes dėl sudedamųjų dalių svėrimo paklaidos paprastomis svarstyklėmis, galima netiksli oksalo rūgšties koncentracija. Mažiausias kiekis turėtų būti:
0,5 l distiliuoto vandens : 0,5 kg cukraus : 37,5 gramai oksalo rūgšties (etano dirūgšties).
Kadangi rekomenduojama naudoti oksalo rūgštį rudenį, nėra reikalo paruoštą mišinį laikyti iki kito naudojimo. Bet jei norite, reikia laikyti tamsioje, šaltoje bei saugioje vietoje.
Paruošta naudojimui oksalo rūgštis turėtų būti šiek tiek šilta. Reikalingas 5 ml talpos švirkštas. Į kiekvieną tarpą tarp rėmų su bitėmis reikia užlašinti 3-3,5 ml mišinio. Svarbu, kad tirpalas patektų tiesiogiai ant bičių, o ne ant korio rėmų.
Svarbu :jei oksalo rūgštis yra naudojama taisyklingai ir tinkama koncentracija, nėra jokios rizikos ar labai maža rizika, jog bus padaryta žala bitėms. Perdozavimo atveju galima prarasti daug bičių arba labai susilpninti šeimas.
Patirtis rodo, jog oksalo rūgšties tirpalą reikia naudoti bent 3 kartus per sezoną, jei norima išvengti varozės pasekmių.